I pasaulinio karo metais rusų armija, kurios sudėtyje tuo metu kariavo ir du latvių šaulių padaliniai, Krāču kalnuose buvo įrengusi savo įtvirtinimų liniją. Didžiosios Tīreļu pelkės (dabar Lielais Ķemeru raistas) pietiniame krašte buvo įsitvirtinę vokiečių armijos padaliniai.

Pastatas turi valstybinės reikšmės architektūros paminklo statusą ir yra valstybinės reikšmės miesto planavimo paminklo „Jelgavos miesto istorinis centras“ teritorijoje. 1813 m. Jelgavos miesto plane galima atpažinti miesto dalį, kurioje yra Vecpilsētas g. 2 namas. Tai yra medinės konstrukcijos statinys, kurį po 1813 m. Jelgavoje priimtų statybos įstatymų nebūtų galėję statyti, dėl to yra pagrindo manyti, kad namo pradžia siejama su anksčiau nei 1813 metais.

XVIII a. antrojoje pusėje–XIX a. pradžioje tai buvo gyvenamasis namas, prie kurio buvo sandėlis.

Jelgavos Vecpilsētas gatvės kvartale, kuriame yra Papročių ir amatų sodyba, iki šių dienų išliko unikalus istoriškai susidaręs gatvių tinklas ir tankiai pastatyti pastatai. Šis rajonas kūrėsi XVIII–XIX a. Tai yra seniausia Jelgavos miesto architektūrinė dalis, kuri nebuvo suniokota per Antrąjį pasaulinį karą.

2008 m. prie Papročių ir amatų sodybos pastatytas atminimo ženklas „Dobelės vartai“, simboliškai pažymintis vietą, kurioje XVII a. buvo vieni iš miesto istorinių vartų. Nuo Dobelės vartų žeme vingiuoja vinučių kelias, kuris pažymi senojo miesto apsauginio pylimo išsidėstymą. Gatvėje įkaltas vinučių kelias veda nuo Dobeles ir Vecpilsētas gatvės sankryžos iki Uzvaras ir Ausekļa gatvės sankryžos. Visos 800 įkaltos vinutės buvo pagamintos vietinio kalvio Jelgavoje.